Santrauka:
Jau archyvinė dokumentika:)
Nebe ave vita
Plauk pavydą glitų-
Išpampus siurbėlė baltam delne,
Tos mintys daužosi nuo vakaro lig ryto
Krante
Kaip filmo kadrai ekrane-
Jinai ant kelių tau padėjus galvą-
Tu glostai garbanotus plaukus jos-
O man prigrūdo juos į nosį saujom
Net burnoje , net ausyse sprangius
Perku aš vieną taip plaukuotą ranką
Jinai aistroj
Man karamele bus
Bet tos vienos saldumo
Nepakanka
Pavydas suskaičiuoja net pirštus
Sarkastiškai branda
Piemenę nusitapė
Piemenišku pavydu
Išalinus skaudžiu
Nebetapšnok, aistra nuožmioji,
Man per petį-
Glitaus to kranto
Akmenų .
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sniega
Sukurta: 2006-06-07 09:28:37
vat geriausia kad mintys daužosi krante - tai tikrai įdomi metafora. negirdėta, ir tarsi jaučiu kad taip būna.
Vartotojas (-a): sniega
Sukurta: 2006-06-07 09:27:47
Na man šiaip tai patiko. nors toks gana aštrokas tekstas, bet skaitėsi. tik jau pats galas su tuo netapšnok, kažkaip nebe.
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2006-06-06 23:52:35
visai geras darbas.
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-06-06 23:11:31
Mhhh, labai idomu... smalsioms neetiškoms kaimynėms;kas , kur, kada, su kuo? Man neįdomu...