Nebe ave vita
Plauk pavydą glitų-
Išpampus siurbėlė baltam delne,
Tos mintys daužosi nuo vakaro lig ryto
Krante
Kaip filmo kadrai ekrane-
Jinai ant kelių tau padėjus galvą-
Tu glostai garbanotus plaukus jos-
O man prigrūdo juos į nosį saujom
Net burnoje , net ausyse sprangius
Perku aš vieną taip plaukuotą ranką
Jinai aistroj
Man karamele bus
Bet tos vienos saldumo
Nepakanka
Pavydas suskaičiuoja net pirštus
Sarkastiškai branda
Piemenę nusitapė
Piemenišku pavydu
Išalinus skaudžiu
Nebetapšnok, aistra nuožmioji,
Man per petį-
Glitaus to kranto
Akmenų .