Iškeisiu laukimą į sapną,
Kur ilgesio paukščių nebūna,
Kur kelią į praeitį randa
Svajonė, įgavusi kūną.
Ten rankos vėl karštos, vėl švelnios
Priglaudžia, tvirtai apkabina,
Dangaus atsivėrusios gelmės
Pakilti nuo žemės vadina.
Tegul tai bus kvaila, netikra,
Kaip smėlio pilis siaučiant jūrai,
Kol laikrodis užsuktas tiksi,
Te sapnas gyvenimu būna.
Ateiki į sapną, į mano,
Kartu pasiėmęs vaikystę,
Kai kūriau tau pasaką savo,
Palikau joj takelį sugrįžti.
Bus diena, gal į nuotrauką seną
Neiškentęs ir vėl pažiūrėsiu,
Pasidžiaugsiu, gerai juk gyvena,
Bet ilgėsiuos, lig skausmo ilgėsiuos.
Iškeisiu laukimą į sapną,
Kur ilgesio paukščių nebūna,
Kur kelias vis veda ir veda
Į namus sugrįžtantį sūnų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-07-06 12:51:35
Nostalgiškas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-07-04 22:40:43
Lyriškas kalbėjimas. Gerai, kad palikot taką į vaikystę...Tiek daug išliko atmintyje, pernešta per gyvenimą ir kelia džiugius prisiminimus.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-07-04 22:39:53
Lyg liūdna ir graži daina...
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-07-04 13:26:51
Paskutinis stulpelis labai gilus: jame biblijinis motyvas būdingas šių laikų visuomenei. Tikėkimės ne vienas sugrįš iš klaidaus kelio.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-07-04 08:29:02
,,Tegul tai bus kvaila, netikra,
Kaip smėlio pilis siaučiant jūrai" .....be tokių netikrumų gyvenimas būtų labai niūrus
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-07-04 00:06:23
Savo puslapėlyje įkėliau eilėraščiui skirtą foto iliustraciją.