Iškeisiu laukimą į sapną,
Kur ilgesio paukščių nebūna,
Kur kelią į praeitį randa
Svajonė, įgavusi kūną.

Ten rankos vėl karštos, vėl švelnios
Priglaudžia, tvirtai apkabina,
Dangaus atsivėrusios gelmės
Pakilti nuo žemės vadina.

Tegul tai bus kvaila, netikra,
Kaip smėlio pilis siaučiant jūrai,
Kol laikrodis užsuktas tiksi,
Te sapnas gyvenimu būna.

Ateiki į sapną, į mano,
Kartu pasiėmęs vaikystę,
Kai kūriau tau pasaką savo,
Palikau joj takelį sugrįžti.

Bus diena, gal į nuotrauką seną
Neiškentęs ir vėl pažiūrėsiu,
Pasidžiaugsiu, gerai juk gyvena,
Bet ilgėsiuos, lig skausmo ilgėsiuos.

Iškeisiu laukimą į sapną,
Kur ilgesio paukščių nebūna,
Kur kelias vis veda ir veda
Į namus sugrįžtantį sūnų.