Mano laikas

Mano išrinktas laikas pritilęs,
Lyg pavargęs, nusimetė skraistę.
Ir atidengė nuoskaudą gilią,
Taip ilgai jinai vėjyje plaikstės.

Slenka žingsniais iš lėto, iš lėto
Ta naktis begalinė, pajuodus...
Nerandu, nerandu vėl tos vietos,
Sėmiau laimę kur aš iš aruodo.

O už lango žibintų pašvaistė,
Beria šviesą – atodūsį tylų,
Aš žvelgiu ir man darosi keista –
Vėjas vėl mano žodžiais prabyla.
spika

2011-07-02 13:47:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-07-03 12:26:22

Geras eilėraštis.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2011-07-03 08:15:18

Švelniai lyriškai nuslysta laiko skraistė, lyg kažkas neišsakyta, neišsakoma... Paskutiniu posmeliu, paskutine eilute ypač gražiai tas trapumas.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-07-03 00:04:15

Skausmingai gražu, kažkaip artima šių dienų nuotaikai.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2011-07-02 23:55:10

Skausmingai išgyventos valandos sugulė posmuose, tarytum užleisdamos vietą šviesesniam tarpsniui. Laikas nenuspėjamas - po tamsos jis gali sušvytėti.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-07-02 22:45:13

,,Vėjas vėl mano žodžiais prabyla" ....o laikas ...neatsikartoja...jausmingai apie laiką

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2011-07-02 16:41:29

Santūriai ir giliai.