Mano išrinktas laikas pritilęs,
Lyg pavargęs, nusimetė skraistę.
Ir atidengė nuoskaudą gilią,
Taip ilgai jinai vėjyje plaikstės.

Slenka žingsniais iš lėto, iš lėto
Ta naktis begalinė, pajuodus...
Nerandu, nerandu vėl tos vietos,
Sėmiau laimę kur aš iš aruodo.

O už lango žibintų pašvaistė,
Beria šviesą – atodūsį tylų,
Aš žvelgiu ir man darosi keista –
Vėjas vėl mano žodžiais prabyla.