Santrauka:
Prisiminus vaikystę kaime
Už metų posūkio
jau nebesimato tos
basakojės mano praeities:
mažos sodybos ant Šventosios kranto,
purienom žydinčios lankos,
iš beržo trykštančios sulos...
Bet vis dar girdžiu Šventosios slėnyje
pustomus dalgius ir jaučiu skonį
naminės giros.
Matau,
kaip nuo vėjo
džiūsta tėvo prakaito lašas,
kaip ilgi vakaro šešėliai nešas
nuvargusias tėvų rankas ir kojas,
kaip vakarais pailsusios jų galvos
naujus darbus rytdienai planuoja...
Neišsinešė laikas ant delno vaikystės dienų atviruko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-07-04 13:19:08
Pabaiga labai stipri. Patiko man šis žmogaus gyvenimo įprasminimas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-07-02 23:34:43
Geras darbas, o pabaiga - superinė
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-07-02 22:47:45
...tikrai, kaip atvirukas eilės :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-07-02 19:35:10
šiltai ir širdingai...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-07-02 14:16:57
Puikiai viską išsakėt paskutine eilute