Nulijo liepžiedžių lietus,
Skanus toks, medumi kvepėjo.
Po kojom sugulė žiedai
Ir suplakė medaus žydėjimą.
Suskaudo taip, lyg griaustiniu
Bumbsėtų kas į širdį...
Jau lijo vyšniom, obelim,
Akacijom baltom kvepėjo.
O, laiko Dieve, neapvilk,
Žiedų medus tepasilieka.
Leisk patikėti saldumu,
Leisk meile patikėti vėlei.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-06 22:19:28
Leisk meile patikėti vėlei. >> ne kokia pabaiga.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-07-02 19:26:11
kvapnu ;)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-07-02 14:28:51
Vaizdingai ir kvapiai su viltimi į meilę
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-07-02 13:26:34
Perskaičiau ir pajutau, kad žmogiškais jausmais nulyta.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-07-02 09:52:18
Nulijo liepžiedžių lietus... tiesiog šiomis eilutėmis, nuostabiai, taip iškart sugulė. laiko Dieve > nuteikė dar atsargiau. Tikrai širdingai.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-07-02 09:36:39
Leisk...
žodžiai širdingi.