Nulijo liepžiedžių lietus,
Skanus toks, medumi kvepėjo.
Po kojom sugulė žiedai
Ir suplakė medaus žydėjimą.
Suskaudo taip, lyg griaustiniu
Bumbsėtų kas į širdį...
Jau lijo vyšniom, obelim,
Akacijom baltom kvepėjo.
O, laiko Dieve, neapvilk,
Žiedų medus tepasilieka.
Leisk patikėti saldumu,
Leisk meile patikėti vėlei.