Tegu žydi pamišusiai vyšnios,
Tegu skruostais varva sakai!
Aš nusišneku, regis, nusišneku – per pečius apglėbęs laikai.
O prognozės nieko nepraneša
Nei lietaus, nei rytojaus išvis.
Aš daugiau savęs nebepanešu – tu taip skvarbiai žiūri į akis.
Lapuos mano vaikystės knygelių
Rūko briedžiai. Tokių nepaišei?
Kas pasakė, kad šitaip negalima? Tu šypsais pernelyg atlaidžiai.
Ar pastumsi kėdę, jei karsiuos?
Būtum priešu – jei taip ar jei ne?
Širdį tartum kinivarpos rausia – tu taip tėviškai glostai mane.
Jei taip reikia, surišk man rankoves
Ir nuspręsk, kad susirgo dvasia.
Pajutai? Kliedėjimai liovėsi... ir užgeso kažkas akyse.
Pelkė
2011-06-29 21:38:27
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-30 01:30:26
atsikartojančius turinio motyvus kompensuoja fantastiškas išpildymas, bei įdomi raiška.
Anonimas
Sukurta: 2011-06-29 22:25:34
Paprasta, logiška , gražu
nei lietaus nei rytojaus išvis:)
Anonimas
Sukurta: 2011-06-29 21:47:35
Giriu.:)