pievoj rasų
paaukojau žolių dievams
kritusį mėnulį
už slaptus akių pasirąžymus
permatomais vokais
dangstei juos
regėjau
paraleliniais kūnais
lėkiau vandenų šuliniais
į tiesą
intuityvią
paskui tįstantys
plokšti bespalviai žmonės
savęs atsikartojimai
rezonansas
delnuos gaudėm saules
ūko tamsoj
ant begalybės siūlo
kabinom maldas
į tylą
šviesos matu
bridom į upę
išbalti avimis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-06-26 14:59:55
atsikarotojimas šešėliais? ar avelėmis?
:)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-26 00:03:25
tystantys >> tįstantys
labai švarus, pozityvus ir dar toks, kaip Ramunė sakė.