pievoj rasų
paaukojau žolių dievams
kritusį mėnulį
už slaptus akių pasirąžymus

permatomais vokais
dangstei juos
regėjau

paraleliniais kūnais
lėkiau vandenų šuliniais
į tiesą
intuityvią

paskui tįstantys
plokšti bespalviai žmonės
savęs atsikartojimai
rezonansas

delnuos gaudėm saules
ūko tamsoj
ant begalybės siūlo
kabinom maldas
į tylą

šviesos matu
bridom į upę
išbalti avimis