– Mielasis, prieš Didžiąją kelionę aprenk mane ilga plono šilko suknia,
apauk minkštučiais bateliais, kad lengvai peršokčiau debesų properšas, neklupdama skriečiau Paukščių Taku.
Sunkiai surinkusi žodžius, moteris žvelgia į ištuštėjusią erdvę, nusišypso palaimingu šypsniu, lyg mylimasis būtų išpildęs jos paskutinį prašymą, nors jau dešimtmetį jis klaidžioja nežinomais Viešpaties keliais.
Kapsė
2011-06-25 12:41:13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-07-03 15:33:15
... lyg Dvasios Angelas prakalbo...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-06-27 11:49:34
Subtiliai suvirpėjo... toks sielų prasilenkimas; skaudžiu švelnumu (jei būtų galima taip apibūdinti) apsiaustas paskutinis prašymas... iš begalinės kančios. Labai jautrus pastebėjimas ir miniatiūra taip pat. Trumpas tekstukas – plati potekstė – Jūsų savitas braižas. Žaviuosi.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-06-25 22:30:58
nuoširdūs, šviesūs žodžiai, nunešantys toli, toli...
Vartotojas (-a): Lengvas Vėjas
Sukurta: 2011-06-25 20:29:17
labai miela.man ,net nežinau kodėl, asociacija su.." lydėdami gęstančią žarą vėlai,pakilo į dangų margi sakalai..".....
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-06-25 14:51:32
sielos kalba(si)...
Anonimas
Sukurta: 2011-06-25 14:07:47
moteris su lakia fantazija..
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-06-25 14:04:31
Toks lengvumas...