Paėmęs rankon mano ranką,
Įžvelgti ateitį bandei.
Ir tavo žodžiai tylūs, vangūs
Širdin sukrito kaip lašai
Į sausą žemę, išvagotą
Gilių raukšlių sunkios dienos
Ir tartum patalas nuklotas
Gaivios jau rytdienos aušros.
Savo jausmų bandei nerodyt,
Tik žvilgsnis išdavė svaigus.
Tiek metų jau...O man atrodo,
Kad lyja, lyja vėl lietus
Į mano širdį lyg į žemę,
Ir girdo, šaukia vėl mane
Įžengt į sutemą neramią,
Ieškot lemties manam delne.
spika
2011-06-25 09:26:44
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-06-27 17:05:25
Tylūs žodžiai, svaigus žvilgsnis, prisilietimas - įsirėžę delnų linijose. Prisiminimų lietus sugrąžina patikrinti lemtį... Ilgesio šauksmas, labai lyriškai. Taip lengvai rimuojate.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-06-26 15:07:22
buriu iš delno...ir kartais būna TAIP...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-06-25 18:04:04
taip, žvilgsnis viską išduoda. kaip ir delno linijos. širdingas eilius
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-06-25 13:06:07
Žiaurūs mums siunčiami išbandymai, bet kartais delne atsiranda nauja - gyvybės linija, kuri teikia daugybę vilčių.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-06-25 09:31:41
Atitnka mano nuotaikas... :)
Tik sakyčiau"savo jausmų bandei nerodyt"...