Paėmęs rankon mano ranką,
Įžvelgti ateitį bandei.
Ir tavo žodžiai tylūs, vangūs
Širdin sukrito kaip lašai

Į sausą žemę, išvagotą
Gilių raukšlių sunkios dienos
Ir tartum patalas nuklotas
Gaivios jau rytdienos aušros.

Savo jausmų bandei nerodyt,
Tik žvilgsnis išdavė svaigus.
Tiek metų jau...O man atrodo,
Kad lyja, lyja vėl lietus

Į mano širdį lyg į žemę,
Ir girdo, šaukia vėl mane
Įžengt į sutemą neramią,
Ieškot lemties manam delne.