nebuvo dienos, kurioje išskaitytumei giedrą,
kai dangus akmenim ant krūtimės medžius pasodindavo
nebuvo nakties, smilkalų vėsoje iki vėtrų,
kai žirgai viesulų ant blakstienų žvaigždėms užgimdavo
tik marių dugne neįmatomi tūkstančiams laukiančių
suglaudę rankas atminimai dar poterius kalba
ir dega liepsna po delnais ąžuolų už išplaukiančius
ir dega burna atsimindama protėvių maldą
nebus ateities, tos, kurią mes vardu pavadindavom
ir kibirkštys skries dangumi iki mirusių saulių
aš būsiu liepsna danguje iki rytmečio spindinti
tu būsi tyla viršum lizdo, pradėto iš naujo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-06-24 23:29:38
Ne geras - puikus. O jei dar ir Barabui patiko - tai puikus kvadratu. :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2011-06-24 22:56:52
geras eilėraštis
man vidurinis posmas labiausiai įstrigo
Anonimas
Sukurta: 2011-06-24 21:32:23
taip puikiai susiejamos pirma ir paskutinė eilutės!
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-06-24 20:06:50
žirgai viesulų ant blakstienų žvaigždėms užgimdavo
puikiai...
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-06-24 14:59:49
super! saunuole! zaviuosi
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-06-24 12:14:09
Geras! Išmąstytas.