Turėjau neimti nukritusių skiaučių -
Kas numetė lai susitvarko šiukšlyną.
Tau buvo svarbu, kad sulinkčiau, tarnaučiau,
Nors meilė tikroji tarnystės nežino.
Ar graužies užteršęs dosnumo šaltinį
Ir šypsnį iškeitęs į liūdesį pilką?
O gal tuštuma jokio jausmo nežino
Ir niekad nesvarsto, kiek gėrio joj tilptų?
Tyli. Net nekeiki. Tai trumpos paliaubos
Prieš laiko žalojimo žiauriąją kovą.
Reikėjo šiukšlyną tvarkyti man liautis,
Bet aš, jei pradėjau, sustoti nemoku.
Dabar, kai regi susilenkusią kuprą,
Labai patogu visą purvą užpilti.
...o mūsų gyvenimai trupa ir trupa,
Nors daug maloniau būtų glostomiems dilti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-16 23:00:17
maloniau būtų glostomiems dilti
Anonimas
Sukurta: 2011-06-16 08:54:06
Liūdna istorija su moteriškais pabambėjimais...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-06-16 00:02:04
Net susigūžiau, bet gal ne man...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-06-15 21:09:33
Autorė geba taip lengvai valdyti žodį, tarsi jis išplauktų savaime...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-06-15 18:57:58
jautrūs išgyvenimai, gerai išreikštos mintys, be jokio dirbtinumo
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-06-15 16:33:31
oi , nesutvarkysit pati todėl ir neglosto :)