Turėjau neimti nukritusių skiaučių -
Kas numetė lai susitvarko šiukšlyną.
Tau buvo svarbu, kad sulinkčiau, tarnaučiau,
Nors meilė tikroji tarnystės nežino.

Ar graužies užteršęs dosnumo šaltinį
Ir šypsnį iškeitęs į liūdesį pilką?
O gal tuštuma jokio jausmo nežino
Ir niekad nesvarsto, kiek gėrio joj tilptų?

Tyli. Net nekeiki. Tai trumpos paliaubos
Prieš laiko žalojimo žiauriąją kovą.
Reikėjo šiukšlyną tvarkyti man liautis,
Bet aš, jei pradėjau, sustoti nemoku.

Dabar, kai regi susilenkusią kuprą,
Labai patogu visą purvą užpilti.
...o mūsų gyvenimai trupa ir trupa,
Nors daug maloniau būtų glostomiems dilti.