pasaka nepasaka
paseksiu tau pasaką
apie ugnies upes
sudūžtančias
į milijonus kibirkščių
ledinėj jūroj
kol neįmatomi
dangaus ženklai
liežuvio galiuku
nubraukia sūrų
likimo akmenį
nuo surauktos
kaktos
ir kol miegosi
atsirėmęs durų
į užmirštą pasaulį
rytdienos
blakstienų pakraščiais
šukuosiu vėją
kad murktų tyliai
ligi pat aušros
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-06-25 15:52:47
Jauki pasaka.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-06-15 09:07:40
šukuosiu vėją
kad murktų tyliai
ligi pat aušros
...švelniai ir paslaptingai...
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-06-15 06:14:50
Nors trumpa pasakaitė, tačiau labai daug pasakanti savo vaizdiniais.Murkiu;)
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2011-06-14 23:31:33
Įtaigus burtas -lopšinė - užkalbėjimas.