Ak, sūnau, tu gražus kaip Adonis,
Patarimų rečiau vis klausaisi.
Neprasimuša skruostų raudonis
Paminėjus tau uždraustą vaisių.
Man labiau tenka galvą užriesti,
Kad tu šypsena dieną nušviestum,
Lenktyniaujančios mudviejų tiesos
Ir mane pavadina į priekį.
Būk rytojaus įkūnytas lūkestis -
Tavo kūnas gyvenimo sklidinas.
Jau renkies vieną kelią iš tūkstančių
Mano džiaugsmo ir ilgesio lydimas.
Raminuos, kad neverta graudintis,
Kad bambagyslės likusios plyšta -
Tegu lengvos tau būna mintys,
Nes žinai, kad turi kur sugrįžti.
Abejonės, klajonės, klaidos
Tavo esmę many nesudarko,
Štai ko stoviu į kelią išleidus
Atlapotu glėbiu tarsi vartais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-16 22:44:18
Abejonės, klajonės, klaidos >> prieš "klaidos" rašyčiau "ir" (ritmiškai)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-06-13 16:37:40
Lenktyniaujančios mudviejų tiesos
Ir mane pavadina į priekį.
Lūkesčiais išvien... Meile, atlaidumu, tikėjimu jais... tvirtybe alsuoja skirti posmeliai.
Suprantamas nerimas, pajutau daug artimo...
Širdingai tikra. Gražiai surimuota.