Numirti mirčiai neatėjus – nevalia...

- - - -



                              Dievai
                               Erdvėj,

                               Kada sustoja nusilenkt
                               Ir vabalėlis,

                               Šalia,
                               Per smiltis,
                               Užsikasdamas...


                                        Tada matau  
                                         Matuojančius mirgėjimą
                                         Skaistumo
- - - -  

                               ne Magdalenos;
                               ne Rachelės;
                               Matuojančius mirgėjimą skaistumo
                               Jos –

                               - - - -  Suvilgiusios
                                        Vyzdžius...


                                        Pasaulyje

                              kiekvieno,
                              beklausančio istorijos...
                              Prisikėlimo švento...

                              Kurio pakelti,
                              realiai
                              kiekvienas savo širdyje,
                              jei šitaip sūnaitėlį, dukrą, moterį jo, arba brolį – artimą ir siela ir krauju...

                              ... pailstų –
                              nevaliotų...


                     Ir kam užtektų skausmo to
                     kiek turi jo savy, kiek jo nešiojasi savy
                     šiai dienai –
                      
                      kiek jo savy
                      talpinti gali...
                       ...mažai

                              mažai erdvės juose – kiekviename iš mūsų,
                              tam skausmui įsitekt,
                              kiek jos reikėtų realiai,
                              kad skausmas tas sutilpt galėtų,

                              ir ta erdvė, joje sutilpusiu skausmu,
                              suvilgytų
                                         vyzdžius
                                                      pasaulyje
                                                                    kiekvieno...


              Tik išmatuot tik pamatuot mirgėjimą
              skaistumo
              Jos...

              kuri suvilgo gimusių pasaulyje vyzdžius,
              tik tiek ir gali...
              tik tiek erdvės – tik šitiek skausmo
              
              tiek to ir skaistumo...

              - - - - - - - - -  • - - - - - - - - -  • - - - - - - - - -

                Dievai
                     Erdvėj,

                      Kada sustoja nusilenkt
                      Ir vabalėlis,
                      Šalia –
                      Per smiltis,
                      Užsikasdamas...
kvinta

2011-06-13 01:57:25

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-06-16 22:34:39

tas eilėraščio išsidarkymas - lyg erdvės reikalavimas. kūrybinės erdvės.

tik dar daugiau vietos menui.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-06-13 07:30:31

...,,Dievai
Erdvėj,

Kada sustoja nusilenkt " ...............GYVENKIM!