Numirti mirčiai neatėjus – nevalia...
- - - -
Dievai
Erdvėj,
Kada sustoja nusilenkt
Ir vabalėlis,
Šalia,
Per smiltis,
Užsikasdamas...
Tada matau
Matuojančius mirgėjimą
Skaistumo - - - -
ne Magdalenos;
ne Rachelės;
Matuojančius mirgėjimą skaistumo
Jos –
- - - - Suvilgiusios
Vyzdžius...
Pasaulyje
kiekvieno,
beklausančio istorijos...
Prisikėlimo švento...
Kurio pakelti,
realiai
kiekvienas savo širdyje,
jei šitaip sūnaitėlį, dukrą, moterį jo, arba brolį – artimą ir siela ir krauju...
... pailstų –
nevaliotų...
Ir kam užtektų skausmo to
kiek turi jo savy, kiek jo nešiojasi savy
šiai dienai –
kiek jo savy
talpinti gali...
...mažai
mažai erdvės juose – kiekviename iš mūsų,
tam skausmui įsitekt,
kiek jos reikėtų realiai,
kad skausmas tas sutilpt galėtų,
ir ta erdvė, joje sutilpusiu skausmu,
suvilgytų
vyzdžius
pasaulyje
kiekvieno...
Tik išmatuot tik pamatuot mirgėjimą
skaistumo
Jos...
kuri suvilgo gimusių pasaulyje vyzdžius,
tik tiek ir gali...
tik tiek erdvės – tik šitiek skausmo
tiek to ir skaistumo...
- - - - - - - - - • - - - - - - - - - • - - - - - - - - -
Dievai
Erdvėj,
Kada sustoja nusilenkt
Ir vabalėlis,
Šalia –
Per smiltis,
Užsikasdamas...