Toks užsimiršus spoksojimas į tašką:
Lyg kažkas būtų Visatą suspaudęs,
Lyg Odisėjas, grįžęs į Itakę,
Apmaudžią savo patirtį aprauda.
Lyg paties čia jau nėra – tik vienas taškas:
Toks bereikšmis bekalbėje tyloje sklando.
Dvejonė nei geismas jau minčių neblaško,
Aikštinga ir gaji Būties balanda.
Gal nejučia akimirksniui į pradžią
Bloškė nerimas ir ilgesys kažko,
Kas skleidžiasi iš apibrėžto taško –
Toks įstabus ir nekartojamas asmuo.
Ražas
2011-06-10 09:01:13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-11 13:36:38
užsimiršus >> sklandžiau būtų užsimiršęs.
gal kiek klumpsi ritmas, bet minties užtaisas yra.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-06-10 11:48:23
Protingai, sklandžiai. Labai gerai. Man - tai labai gerai.
Anonimas
Sukurta: 2011-06-10 10:22:44
Lyg paties čia jau nėra - tik vienas taškas:
Toks bereikšmis bekalbėje tyloje sklando.
Tame taške daugiau, negu žvilgsniu ir mintimi gali aprėpti - vienam taške visa Visata
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-06-10 09:51:14
Labai patiko... :) ...,,spoksojimas į tašką" ....kartais mes būnam , kaip ,,Brisiai'' pririšti prie savo ,,būdos" ... belieka karštyje spoksoti į nutūpusią musę...