Toks užsimiršus spoksojimas į tašką:
Lyg kažkas būtų Visatą suspaudęs,
Lyg Odisėjas, grįžęs į Itakę,
Apmaudžią savo patirtį aprauda.

Lyg paties čia jau nėra – tik vienas taškas:
Toks bereikšmis bekalbėje tyloje sklando.
Dvejonė nei geismas jau minčių neblaško,
Aikštinga ir gaji Būties balanda.

Gal nejučia akimirksniui į pradžią
Bloškė nerimas ir ilgesys kažko,
Kas skleidžiasi iš apibrėžto taško –
Toks įstabus ir nekartojamas asmuo.