Mes kopkim į pilkų šešėlių vakarą.
Stebėkim saulę. Ji kalnais ilsėtis rieda.
Uždekim meilei kupiną vilčių ugniakurą,
Padėkim vabalui pasiekti ryškų pienės žiedą.
Antai drugelis pasirinko miegui klevą.
Jau rūkas švelniai gaubia šilą.
Užmigs diena. Ji taip ilgai keliavo.
Nors paukščių trelės vis dar nenutyla.
Gaiva
2011-06-09 14:33:18
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-11 13:18:26
nieko naujo, nieko išliekančio.
bet ir nieko blogo ar peiktino.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-06-10 07:39:06
Pamatai ir pajauti labai jaukią vakaro ramybę. Perteikta švelniai, vaizdingai, tarsi su dėkingumu.
Antai drugelis pasirinko miegui klevą.
Jau rūkas švelniai gaubia šilą. > truputis liūdesio, bet gražu.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-06-09 22:54:54
vakaras, dvelkiantis šviesa...Plaukia ramybė. Patiko
Vartotojas (-a): kasandra
Sukurta: 2011-06-09 20:27:53
"Užmigs diena. Ji taip ilgai keliavo." - labai gražu! :)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2011-06-09 18:41:23
švelnus vakaras,patiko
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-06-09 17:54:18
Užmigs diena. Ji taip ilgai keliavo.
Nors paukščių trelės vis dar nenutyla.
...po ramiu dangumi...šviesus vakaras...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-06-09 15:39:35
lengvutis