Mes kopkim į pilkų šešėlių vakarą.
Stebėkim saulę. Ji kalnais ilsėtis rieda.
Uždekim meilei kupiną vilčių ugniakurą,
Padėkim vabalui pasiekti ryškų pienės žiedą.

Antai drugelis pasirinko miegui klevą.
Jau rūkas švelniai gaubia šilą.
Užmigs diena. Ji taip ilgai keliavo.
Nors paukščių trelės vis dar nenutyla.