Neužverkit eilėraščiui vartų
lai jis eina basom per žvyrą,
nesubraižys jam skaudančių kojų
tik sustiprins jo sielą į tylą.
Toj tyloj pasisėmęs šaltinio
tyro žodžio versmės- rieškučiom,
numalšinus vienatinį troškulį
į geismų agoniją supamės.
Tarp tavęs ir manęs smėlio tiltas
per delčią rasom nutiestas,
tavo žodžio platybės esu paliestas
bet prasme likau nesuprastas.
Ir ėjau iš kartos į kartą
basomis per lietų ir žvyrą,
tavo žodžiui atkelti vartų
eilėraščiui, maldai į tylą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-11 12:46:41
Sveika atvykus! pats geriausias eilėraštis debiutui :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-06-08 14:27:03
Vartai eilėraščio maldai atkelti – sveika gyva ;)
Vartotojas (-a): motinėlė
Sukurta: 2011-06-08 14:07:32
ačiū už komentarus,,,tai pirmasis mano eilėraštis buplikuotas šioje erdvėje,,,:):):)
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2011-06-08 00:20:41
reikia ilgą kelią
basom įveikti
kad per žvyrą
be skausmo eiti
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2011-06-08 00:14:00
negaliu užverti eilėraščiui vartų
smėlio tiltuos per delčią net basas :-)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-06-07 20:44:29
įžvelgiu labai gero eilėraščio metmenis. tačiau matau , kad pakišo koją rimas ir nesuvaldei eilėraščio ritmikos.