Pasaka apie medžiotojo dukrą

Ji buvo vaikas, kai ilgais, tykiais penktadieniais
Dar jaunas tėvas į medžioklę ruošdavos,
Į lėkšteles svarstyklių švelniai gulė parakas,
Šratai barškėdavo tūtelėse spalvotose,

O ji sėdėdavo taip kantriai palaukimuose
Tvirtai ręstam bokštely - viskas kaip ant delno,
Tik vis bijodavo iššauti - vis jaukino,
Kol išdrąsėdavo užpulti švelniakailiai.

O tėvas mokė - sekasi išlaukiantiems,
Kol suskaudėjimais tūtelės jos barškėjo.
Nekrito numeris laimingas, nesisekdavo
Ir nuo atatrankų ilgai, lėtai skaudėjo.

Nėra trofėjų, o pražilęs tėvas
Rankas sukandžiotas jai tvarsto, lyg didžiuotųsi,
Kad parakas dežutėse sudrėko,
Kad neišmoko amato, dukra medžiotojo.
Pelkė

2011-06-06 15:50:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2011-06-06 19:49:02

Graži pasaka, su laiminga pabaiga :)

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2011-06-06 19:47:56

ir kiek čia tų medžiotojų moterų tarpe m?;) nuostabus kūrinys. o vyrams , įtariu, laikas užsidėti riterių šarvus;DD

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-06-06 19:33:02

alegoriška, poetiška, pilna minties.

Vartotojas (-a): Pelkė

Sukurta: 2011-06-06 18:49:28

Ar tik nereiks man pas Maybe pasibelst :) Aptartume "devynkes" :)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-06-06 18:19:39

...aš irgi apie Maybe pagalvojau :) ...gražiai išvedžiojot

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2011-06-06 17:38:56

Uch, kaip žaviai Jūs čia :-)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-06-06 16:26:51

Apie Maybe ;)