Ji buvo vaikas, kai ilgais, tykiais penktadieniais
Dar jaunas tėvas į medžioklę ruošdavos,
Į lėkšteles svarstyklių švelniai gulė parakas,
Šratai barškėdavo tūtelėse spalvotose,
O ji sėdėdavo taip kantriai palaukimuose
Tvirtai ręstam bokštely - viskas kaip ant delno,
Tik vis bijodavo iššauti - vis jaukino,
Kol išdrąsėdavo užpulti švelniakailiai.
O tėvas mokė - sekasi išlaukiantiems,
Kol suskaudėjimais tūtelės jos barškėjo.
Nekrito numeris laimingas, nesisekdavo
Ir nuo atatrankų ilgai, lėtai skaudėjo.
Nėra trofėjų, o pražilęs tėvas
Rankas sukandžiotas jai tvarsto, lyg didžiuotųsi,
Kad parakas dežutėse sudrėko,
Kad neišmoko amato, dukra medžiotojo.
Pelkė
2011-06-06 15:50:07
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-06-06 19:49:02
Graži pasaka, su laiminga pabaiga :)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-06-06 19:47:56
ir kiek čia tų medžiotojų moterų tarpe m?;) nuostabus kūrinys. o vyrams , įtariu, laikas užsidėti riterių šarvus;DD
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-06 19:33:02
alegoriška, poetiška, pilna minties.
Vartotojas (-a): Pelkė
Sukurta: 2011-06-06 18:49:28
Ar tik nereiks man pas Maybe pasibelst :) Aptartume "devynkes" :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-06-06 18:19:39
...aš irgi apie Maybe pagalvojau :) ...gražiai išvedžiojot
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-06-06 17:38:56
Uch, kaip žaviai Jūs čia :-)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-06-06 16:26:51
Apie Maybe ;)