Išaugo skausmas meilės ir dainos,
Suplėšė dangų, pragarą ir klastą...
Daugiau Tavęs jau niekas neišduos,
Tos akys iki šiol nešioja rąstą!
O Tu ramus, kalnely toks ramus -
Paskolinti ramybės lauko gėlės prašo,
Kai purto vėtra klykiančius žaibus.
Ant begalybės kruvinojo lašo
Išaugo skausmas meilės ir dainos,
Minties Karaliau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2011-06-05 18:46:43
geras poeto prisiminimas
Vartotojas (-a): hey moon
Sukurta: 2011-06-05 11:57:11
dovana metinėms :)) ačiū!
Anonimas
Sukurta: 2011-06-05 11:48:35
Jautrai ir širdimi širdimi kolegai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-06-05 11:42:14
Didingai. Man patiko.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-06-05 11:25:41
Panašios mintys ir man kilo, aplankius V. Mačernio gimtinę ir susipažinus su poeto kūryba. Ačiū už suteiktą progą iš naujo prisiliesti prie šio didžio žmogaus.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-05 10:19:05
skaitau ir džiaugiuosi :) puiku!
mintis įspėta!