Išaugo skausmas meilės ir dainos,
Suplėšė dangų, pragarą ir klastą...
Daugiau Tavęs jau niekas neišduos,
Tos akys iki šiol nešioja rąstą!

O Tu ramus, kalnely toks ramus -
Paskolinti ramybės lauko gėlės  prašo,
Kai purto vėtra klykiančius žaibus.
Ant begalybės kruvinojo lašo

Išaugo skausmas meilės ir dainos,
Minties Karaliau...