Tavęs randu visur – po smiltį išbarstytą.
Atodūsius vaiskius dangum renku.
Nesutelpa delnuos – vis byra, krinta.
Semiu lyg jūrą ir vaitodama ragauju jos.
O troškulys vis auga – nebenumalšinti.
Debesyse iškyla, lig dangaus, ligi tavęs.
Ir krenta, pilasi, tarsi praplyšęs, –
Lietaus lašuos regiu kalnų versmes.
Ir vėl vejuosi stebuklinga laumės juosta...
Bet tu dingsti – smilty mažoj ir vėl randu save.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-06-07 12:06:55
Tavęs randu visur – po smiltį išbarstytą. Bet tu dingsti – smilty mažoj ir vėl randu save.
Labai puikiai susieta.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-06-04 08:24:19
Lietaus lašuos regiu kalnų versmes...
Tarsi susiliejusi į jūros bangą, atodūsiais... versmingai taip; jausmingai, nuosekliai ir taikliai. Gražiai, pagaunančiai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-06-04 07:56:17
...pasakiškai... ir stebuklingai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-06-04 01:21:18
Viskas čia čiki, bet 4 ir 5 eilutėj /jos/ ir /jo/ nerašyčiau - jie nereikalingi, mano akimis.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-06-03 23:03:06
Gerai perteiki jausmai, turtingas sukurtais vaizdais
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2011-06-03 21:15:04
taip tikra, atrodo, lyg būčiau prie jūros...būsiu pirmadienį
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-06-03 20:16:37
norėtūs: nebenumalšinti jo
jausmingas:)
Vartotojas (-a): saule
Sukurta: 2011-06-03 19:51:39
Bet tu dingsti - smilty mažoj ir vėl randu save.
Tikras jausmas.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-06-03 19:50:15
nesutelpa delnuos...
jausmingumas ir nuoširdumas. puikiai