Prigludus iš delno buri
Vedžiodama smilium iš lėto
Ir mūsų mažam kambary
Apsisuka visos planetos.
Ant laikrodžio skaičių juodų
Rodyklė sustingsta pavargus.
Atšipusiu vakar kardu
Nebekerta vakaras-sargas,
Bet glosto užmerkęs akis
Nuo savo dorybės ištinęs.
O tai, ką ant delno regi,
Veikiausiai jau būsiu ištrynęs.
Juk linijų tinklas platus
Parodo apytikslę kryptį –
Nejau įsistačius vardus
Išspręsi nežinomą lygtį?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-06-03 22:54:00
Jaudina Jūsų eilės. Malonu vėl jas skaityti.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-03 21:39:01
iš pelenų pakilęs feniksas... vis tobuliau ir tobuliau. :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-06-03 20:13:26
Man labai patiko pirmasis stulpelis...bet paskutinysis juk retorinis :) ... pasaulinės apimties...eilius žavus intymumu
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-06-03 16:37:48
Visą gyvenimą sprendžiam lygtis, atsakymus gaunam apytikslius... :)
Gražus eilėraštis.
Vartotojas (-a): Pelkė
Sukurta: 2011-06-03 16:20:19
Na va taip. Paprastom frazėm, tvarkingai nuspalvintais paveikslėliais, trim atsidusimais ir kontroliniu/retoriniu klausimu. Žinot, stebiuosi kiek daug čia sutilpo.
Vartotojas (-a): saule
Sukurta: 2011-06-03 14:17:21
Nejau įsistačius vardus
Išspręsi nežinomą lygtį?
Labai patiko :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-06-03 14:15:18
...patiko...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-06-03 12:29:53
nebekerta vakaras miego..., vėl - dainingai :)