Prigludus iš delno buri
Vedžiodama smilium iš lėto
Ir mūsų mažam kambary
Apsisuka visos planetos.

Ant laikrodžio skaičių juodų
Rodyklė sustingsta pavargus.
Atšipusiu vakar kardu
Nebekerta vakaras-sargas,

Bet glosto užmerkęs akis
Nuo savo dorybės ištinęs.
O tai, ką ant delno regi,
Veikiausiai jau būsiu ištrynęs.

Juk linijų tinklas platus
Parodo apytikslę kryptį –
Nejau įsistačius vardus
Išspręsi nežinomą lygtį?