spoksojimas

Santrauka:
tik mirusieji šaltu lauimu sutinka pabaigą ir pažadėtą dangų o aš gyva neužveriu akių tačiau esu nors nebelaukiu
jau seniai
į lelijas nukritus
nebesikeliu
mėgaujuos alpuliu
ir lašnoja vynu
baltas rytas
į betoninę širdį
akmenio
želia žodžiai
žole pro antakius
iki murmesio
debesys gilūs
per karklynus
į širdį atslenka
ir granatom
iš lūpų byra
jau seniai
įsisupus į dilgėles
užmiegu
su vienuoliktu broliu
tas budėjimas
velniškai ilgas
driežo lūpų
balti karoliai
apsiviję aplinkui kaklą
įsipainioja voro ysčioje
tik lelijų kvapu
prieš vakarą
apsvaigstu
ir daugiau
nemirkčioju
anamcara

2011-06-02 12:18:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2011-06-03 10:19:41

apsvaigstu
ir daugiau
nemirkčioju

Atradau lelijų ir nuo vyno apsvaigau. Įdėmiai įsispoksojau ir apsvaigau... :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-06-03 00:22:45

Stiliuj, oi :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-06-03 00:22:12

Savam stiliui - puikiai. Kažko primena Kauko metaforas, tik pas jus tai savita, tiesiog kai kurios asociacijos panašios. Bet tai, mano akimis žiūrint, tik pliusas, nes Kauką mėgstu. Tačiau tai kalba apie vidinę pusę, o kas liečia techniką - ji pas jus visiškai kitokia. Bet kokiu atveju man tokios eilės visada patiko, nusiimu nuolat :) nešiojamą kepurę.

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2011-06-02 23:28:20

Labai labai.......

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-06-02 14:39:38

žavu :)

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-06-02 12:36:21

jausmo meistrystė.