Nebe pirma jaunystė atėjo į svečius.
Tokia keista ji pasirodė –
Vienu baltu, kitu juodu sparnu.
Pakilti bandė, skrist.
Sparnai į priešingas puses ją nešė vis.
Baltasis kilo debesų keliu,
Juodasis taikėsi nutūpt į medžių lają.
Jaunystė nevikri, šypsojosi kaltai.
Atsiprašau kartojo ir maldavo.
Sparnai neklausė jos – paseno.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-05-31 00:36:37
Laumele, šiuo atveju viskas priklauso nuo uodegos :) Kryptis, turiu omenyje.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2011-05-30 14:25:30
Po metafora - puokštė gyvenimiškų patirčių. Malonu skaityti Jūsų darbus.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-05-30 12:27:10
„Sparnai į priešingas puses ją nešė vis“ – hmm...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-30 12:16:23
na, taip jau būna...
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2011-05-30 08:59:11
:)
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-05-30 08:12:17
Jaunystė nevikri, šypsojosi kaltai.
Atsiprašau kartojo ir maldavo.
Sparnai neklausė jos - paseno.
Ši vieta labai puiki :)