Ši atmintis dažnam nereikalinga.
Pakėlę nuotraukas, tiesiog į ugnį meta -
Esą, ar reikia atsiminti, mama,
Kaip išeini į mirtį?
Ir aš, beje, iš atminties galiu prikelt ne vieną
Paveikslą tavo jaunesnių dienų -
Dar mažas toks,
O tu vis skubanti su grėbliu, pjautuvu
Ar bėganti ravėt daržų...
Tavim išvaikšto rudenys bulviakasius,
Prišaudo staklės drobių, o gandrai
Ir žiemoje kabina lopšius palubėj...
Bet aš, o mama, nuotraukų mirties nedeginu,
Vis burlaivius lipdau, kad ašaroje bent paplaukiotum kartu...
---------
* Motinos mirties data - 2005 m. gegužės mėn. 29 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-05-31 00:39:53
Pati pabaiga itin sukrėtė...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-05-30 21:19:53
...jaudinantis, kupinas meilės prisiminimas...labai labai...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-05-30 14:49:45
Labai asmeniška...
Atsiliepimas užstrigo kažkur gerklėje.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-30 12:00:28
Jūsų eilėraščiai, gal net ne eilėraščiai, o nuostabaus grožio laiškai, kupini poezijos. :) gera skaityti.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-05-30 10:51:35
Gražus, šventas sugrįžimas Mamos išvaikščiotais takais.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-05-30 07:03:10
,,Vis burlaivius lipdau, kad ašaroje bent paplaukiotum kartu... " ...
och...