Subyrėjau

Netilpus laike, subyrėjau į šipulius,
Nepalikdama nieko, tik savo draugus.
Ir aš per kančias jiems sušnibždėjau:
Manęs jau nėra ir daugiau nebebus...
agnete1994

2011-05-29 10:06:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): lietum

Sukurta: 2011-06-24 15:47:39

kodėl tavo eilutės tokios pesimistiškos visad? Pažvelk į pasaulį kitu kampu, kitomis akimis ir jis atrodys nuostabus! Dabar tai tik tavo liūdna mintelė, įvilkta į eiliuotą formą, bet daugiau nieko. Nėra čia meniškumo, nėra eilėraščio. Skaityk kitų poetų darbus, kad suprastum, ką reikia vadinti poezija :)

Vartotojas (-a): tyluma

Sukurta: 2011-05-29 20:00:55

Gyvenimas yra gražus net tame"byrėjime".
"Neleiskime Vakarykščiai Dienai smaugti mus savo ilgomis kaulėtomis rankomis..." :)

Vartotojas (-a): domino

Sukurta: 2011-05-29 15:47:31

Jeigu parašyta pirmuoju asmeniu, nebūtinai autorius kalba apie save, visumoje bravo, patiko : )

Vartotojas (-a): Pilvotukas

Sukurta: 2011-05-29 11:58:39

Turės draugai dabar ką veikti,
Dėlionę kol surinks...

Anonimas

Sukurta: 2011-05-29 11:25:40

Vertinčiau jausminę pusę, kas kitiems įsikalbėtas dramatizmas, autoriui begalo reikalinga jausmų "iškrova". Gerai kad turite kur išlieti jausmus, psichologai tai vertintų palankiai, iškalbėti ką jauti lygiai taip pat svarbu, kaip ir jausti...

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-05-29 11:25:19

būk feniksas ;)

Anonimas

Sukurta: 2011-05-29 10:10:46

Gal dar anksti byrėti :), kartais reikia sugebėti save iš naujo surinkti.
Sėkmės.