Santrauka:
reikia atleisti už viską, kai artėji į gyvenimo pabaigą...
Prieš daugel meų,
iškritusi iš medinio girgždančio lopšio,
pajutau – akmeninis pasaulis po pėda...
Daug kartų aš skriaudą
sutikus vis glosčiau
ir vis guodžiau
skaudžiai dejuojančią savo bėdą.
O gyvenimo karusėlė vis sukos
ir sukos...
Ji sukas jau į vakaro pusę,
tad gyvenimui viską
už viską atleidžiu,
daug ką pamiršus,
daug ką išmokus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2011-05-28 22:01:16
Ko gero atleisti
lengviau, nei pamiršti.
Anonimas
Sukurta: 2011-05-28 21:25:29
Puiku... Tikra ir labai ryškiai...
Vartotojas (-a): dalmara
Sukurta: 2011-05-28 19:35:06
Man labai artimos Jūsų mintys. Gražiai išdėliota. Gyvenimo karuselė jau suka į vakarus.
Kaip liūdna, ar ne?
Anonimas
Sukurta: 2011-05-28 18:36:42
Pradžia labai gera, nedrįsčiau siūlyti paieškoti būdų kaip dar įtaigiau sutelkti gyvenimo patirtį mintyse išdėliotose ant "lapo".
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-05-28 14:30:41
matyt, jums skirtas nuopolis buvo toks, - išvengėte kitų, dėkuidiev.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-05-28 14:25:53
...antrąjį „sukas“ reikėtų keisti į kryptingesnį.
Išankstinė nuostata pavadinime garantuoja nuoširdžią bičiulystę su prasmingu kūrinėliu.
Sunku, kai „akmeninis pasaulis po pėda“, o nepakeliama, kai akmenys nešiojami užančiuose (ypač pačiam nešiojančiajam)...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-05-28 11:35:09
...atleidžiu tau gyvenime, kad prabėgi, neišdavęs savo visų paslapčių ...
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-05-28 11:13:34
Jaučiasi vidinė ramybė :)
Labai žavus kūrinys
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-05-28 11:10:30
Oi, kiek daug ropmantikos gali būti vakarinėje dangaus pusėje! Eilėraštukas, kaip tik tą ir parodo.
Anonimas
Sukurta: 2011-05-28 10:54:07
Pamoka-kaip galima mažiau nusidėti, nuoširdu pas Jus.
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2011-05-28 10:34:54
Gražios ir gerumo kupinos eilės...