Prieš daugel meų,
iškritusi iš medinio girgždančio lopšio,
pajutau – akmeninis pasaulis po pėda...
Daug kartų aš skriaudą
sutikus vis glosčiau
ir vis guodžiau
skaudžiai dejuojančią savo bėdą.

O gyvenimo karusėlė vis sukos
ir sukos...
Ji sukas jau į vakaro pusę,
tad gyvenimui viską
už viską atleidžiu,
daug ką pamiršus,
daug ką išmokus...