Skruostu ritasi ašara. Lyg ir ne ašara.
Gal išdykęs gegužės lietus.
Kopia šelmis aukštyn, o nelaša.
Kviečia jauną širdį šėlt, dūkt.
Liečia pirštais, drąsina vasarą,
Jau prigulusią pienių pūkais.
Ryto lietūs tik spokso, nebevarva.
Lyg po ašarų jūrą braidai.
Kyla virpantis laimės kvepėjimas
Nupraustais žolynų veidais.
Laukia tyro, švelnaus palytėjimo.
Gal garsais, gal sparnais ištiestais.
Gaiva
2011-05-28 09:19:23
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-05-29 21:28:09
Kaip po pirmosios perkūnijos – iš vidaus sujudina...
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-05-29 05:37:20
:) Ačiū labai.
Vartotojas (-a): dalmara
Sukurta: 2011-05-28 19:37:51
Teisingai pastebėjo Vlabur - daug gaivumo.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-05-28 15:03:32
Pakeisti „Kviečia jauną širdį šėlt, dūkt“ į „Kviečia širdį šėlti ir dūkt“ – neprieštarauja nei rimas, nei stilius.
Paskutiniajame posme nesunku deramai sutvarkyti skyrybą.
Gaivus kūrinys (juk Gaivos eilėraštis!).
Toks nupraustas...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-05-28 11:36:07
...sava būsena... :)
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-05-28 11:17:21
Nupraustais žolynų veidais. :)
Labai daug gražių ir neįprastų aprašymų. Jaučiama drėgmė ir gyvenimas :) Puiku!
Anonimas
Sukurta: 2011-05-28 09:20:41
Laukia tyro, švelnaus palytėjimo.
Gal garsais, gal sparnais ištiestais
puiku.