Skruostu ritasi ašara. Lyg ir ne ašara.
Gal išdykęs gegužės lietus.
Kopia šelmis aukštyn, o nelaša.
Kviečia jauną širdį šėlt, dūkt.

Liečia pirštais, drąsina vasarą,
Jau prigulusią pienių pūkais.
Ryto lietūs tik spokso, nebevarva.
Lyg po ašarų jūrą braidai.

Kyla virpantis laimės kvepėjimas
Nupraustais žolynų veidais.
Laukia tyro, švelnaus palytėjimo.
Gal garsais, gal sparnais ištiestais.