Mano gyvenimas – žydrosios svajos.
Laiko nelieka net pamąstyt.
Mano dejonės – it margas drugelis
Nuskrieja į tolį, negrįžta ilgam.
Manosios dienos – pragaro kančios,
Nežinau, ką darau, mintys sukas galvoj.
Mano lūkesčiai – pienės, jas nupūsi tik tu.
Nežinau, ar dar reikia sakyt, kad myliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2011-05-26 21:18:49
Na taip, dienos mūsų – kiekviena vis kitokia.... ir visokių reikia.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-05-26 20:04:54
gal ir nereikia... perdaug dejuot
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-05-26 19:35:35
"Manosios dienos - pragaro kančios" - siūlyčiau pakeisti šviesesniu įspūdžiu.