Santrauka:
Sapno mergaitei
Priglausk šarmotą mano galvą
Prie žydinčių geismu kalvų.
Žydėjimo dar nepalietę šalnos,
Aš šiaip į tave tyla kalbu.
Geismingai kalvos nuvilnijo,
Šypsaisi iš labai giliai.
Šarmotai širdgėlai apvijus,
Sužeisti širdį jau bijai.
Ne savo - ji seniai įpratus -
O kitą, kuri skirta visai ne tau,
Kai iššvaistytą rinkti metas,
Jau pagaliau kai ką ir supratau.
Plaštakės skrydį į žaltvykslę -
Priglust, priglust ir užsimiršt.
Net ir šarmotas šauksmas tvinksi
Tik daug skaudžiau ir iš giliau,
ir vis tyliau...
Ražas
2011-05-26 11:09:40
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-05-26 21:07:10
Jausminga... Yra nesklandumų, bet jausminga išraiška tai atperka... :)
Anonimas
Sukurta: 2011-05-26 15:43:40
:D................
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2011-05-26 15:19:27
Aistra turinyje nustelbia nesklandumus ritme. Jausmų vulkanas.
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2011-05-26 13:38:17
ech tos kalvos ... :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-26 13:23:06
uoa. gražu :) į pabaigą visai užsupavo toji sklanduma :)))
šalnos nepalietusios - tik pirštai nepalietę. :)) tokių gramatinių netikslumų venkite, nors jie ir toleruojami. :)
Anonimas
Sukurta: 2011-05-26 12:52:39
mmm na man patiko ;]