Po prakaitu...
O džiaugsmas toks,
It kas geresnį žodį įmetė į širdį.

Nepykite, kad taip giriu save.
Manau, šią jauseną jau esate sutikę,
Tačiau turbūt ir jūs kaip aš -
Tiktai netyčia išgirdau,
Kaip prakaitas džiaugsmu pagirti moka.

O juk nuo prakaito lig prakaito arčiau
Negu nuo ryto iki ryto...  

Tikiu, dar bus diena, kita
Kai ir eilėraštį juo parašysiu,
Nelaukdamas kol įkvėpimo valanda
Numes skatiką medui palaižyti.