Nakties nebuvo, tik tiršti lašai
Kapojo dangų juodo stiklo lūpom,
Tik ošė tuščios gatvės, tik mažai
Lig praregėjimo betrūko.
Tik krėtė šaltas ilgesys namo
Sugrįžt per slenkstį akmeninėm kojom,
Kai stiklas kaktoje, o gal skiemuo
Tamsiais mėnuliais sprangiai lojo.
Be kodų durys, kas tamsoj girdės,
Kaip vyriai girgžda, kaip karščiuoja lūpos,
Nebuvo užplaktos lietum nakties,
Tik žemė nebe ta kryptim pasuko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-05-23 19:48:24
toks tyras liūdesys, kad sukrečia savo skaidrumu
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-23 14:12:13
sklandus, aiškus tekstas. dėl dalelyčių pasikartosiu - nedaug teturime, todėl ir kartojasi jos.
žavesio suteikia sklandus rimavimas ir viso darbo vientisumas.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2011-05-23 13:28:03
matyt kuriantys susisiekia telepatiskai :)
labai taikliai atspindėta dienos emocinė spalva :)
patiko :)
trapumas, stiprūs įvaizdžiai
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-05-23 13:11:19
Buvo... nebuvo... Kas žino? Dedu į taupyklę...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-05-23 13:06:24
Pateiktis: tie 5 „tik“ poezijai papildomo žavesio neprideda :-(
Sąskambiai: pažengusieji, bet negalima jau nebeieškoti...
Prasmės potėpiai neryškūs, o jausmo užtaiso galėjo būti ir daugiau.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2011-05-23 12:55:48
Nuostabu. Ir į mano dabartinę būseną pataikė.