Nakties nebuvo, tik tiršti lašai
Kapojo dangų juodo stiklo lūpom,
Tik ošė tuščios gatvės, tik mažai
Lig praregėjimo betrūko.

Tik krėtė šaltas ilgesys namo
Sugrįžt per slenkstį akmeninėm kojom,
Kai stiklas kaktoje, o gal skiemuo
Tamsiais mėnuliais sprangiai lojo.

Be kodų durys, kas tamsoj girdės,
Kaip vyriai girgžda, kaip karščiuoja lūpos,
Nebuvo užplaktos lietum nakties,
Tik žemė nebe ta kryptim pasuko.