Skiriu klasiokei D. Tamulevičiūtei
III
Tenai aukštai, kur akys neįžiūri,
Į klasę vėl sugurgom būt kartu –
Visi iš nuotraukų, be atminties ir supratimo,
Kad šitaip čia sugrįžtam saujom pelenų –
O kelias, Dalia, jau be kryžių eina,
Net upę už parankės pavedžiot gali
Ir akmenys, iškritę iš paminklų -
Vėl laisvėje ir nedejuoja mirtimi.
Todėl tebus ir mano žodyj pasakyta –
(Jis irgi įkvėptas aukštos erdvės)
Ar ne todėl regiu, kaip skaudų rytą,
Eilėraštis, išėjęs į laukus sėjos,
Žegnojasi vardais, likimais, atminimais
Ir duona, jau suvalgyta kadais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-05-23 20:09:01
tenai aukštai - žegnojasi vardais, likimais...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-22 20:23:37
aš ir taip norėčiau :)))
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2011-05-22 13:20:44
Eillėraštis kaip duona pamaitina,
Kaip kmynais atminimais nubarstytas.