Banalėju nuo kvapo vilties:
„Leisk pasiūlyt, Dangau, naują auką“
Vėl inkščiu: negulėk ant širdies
Ją nuo skysčių taurių dar skauda
Tuoj supykins nuo amžino „CHA –
kaip mergaitė pamėgo futbolą“
Ne tu vienas, dar šimtas – „už ką?“
su manim vienon lovon sugula
Nebeliesk. Na gerai. Tik šiek tiek
Ir nereikia jokių „kaip gaila...“
Užvizavom kartu – NUSIDĖT
Ir nebuvo kalbos apie meilę
Sotūs jau. Aš tavim, tu manim
Tik taip noris... Ir spjaut, kad neverta,
Jeigu tau buvau neskani –
Save visą vilkams sušerti
Nesuaugsiu, neprotink, koktu
Juk žinai – prie pamokslų nepratus.
Į „nemeilę“ įėjom kartu,
Bet juk tu įėjai su batais...
Pelkė
2011-05-18 23:12:56
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-05-19 10:08:06
Skaičiau ir dar skaitysiu, tik nežinau - kodėl...
Vartotojas (-a): Lemuelis
Sukurta: 2011-05-19 01:34:30
Per daug subtilus, per mažai suteptas žmogiškais skysčiais, nors aišku gal taip ir turi būti, tik pavadinimas vertė kažko daugiau tikėtis, kažko labiau desadiško :-)
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2011-05-18 23:44:20
skaičiau susižavėjusi raiškumu ir įspūdžiu :)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-05-18 23:19:31
paskutinė eilutė nokautuoja ir užmuša. gerai rašai, oi gerai, tikrai gera skaityti tokią poeziją
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-18 23:18:37
kiek suasmeniškėjęs labiau, nei kiti ir priblėsęs. tačiau charakteringumas išlieka, sklandumas taip pat - telieka sakyti - gerai :)