Banalėju nuo kvapo vilties:
„Leisk pasiūlyt, Dangau, naują auką“
Vėl inkščiu: negulėk ant širdies
Ją nuo skysčių taurių dar skauda

Tuoj supykins nuo amžino „CHA –
kaip mergaitė pamėgo futbolą“
Ne tu vienas, dar šimtas – „už ką?“
su manim vienon lovon sugula

Nebeliesk. Na gerai. Tik šiek tiek
Ir nereikia jokių „kaip gaila...“
Užvizavom kartu – NUSIDĖT
Ir nebuvo kalbos apie meilę

Sotūs jau. Aš tavim, tu manim
Tik taip noris... Ir spjaut, kad neverta,
Jeigu tau buvau neskani –
Save visą vilkams sušerti

Nesuaugsiu, neprotink, koktu
Juk žinai – prie pamokslų nepratus.

Į „nemeilę“ įėjom kartu,
Bet juk tu įėjai su batais...