Gal aš – tik virpantis drugelio sparnas,
O gal, sūri, putojanti gelmė...
Galbūt – akimirka iš praeities nužengus,
Gal niekada nebeišnyksianti dėmė.
Gal aš – žolė po tavo kojom,
O gal pėdas gaivinanti rasa.
Galbūt tikėjimas, kurio mes taip stokojam,
Gal – ta sugrubus motinos ranka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2011-05-17 14:04:10
Visai filosofinis šis :) Ritmas užkliūva Ramunės pastebėtoje vietoje. Atrasi save, tikiu :)
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-05-14 15:48:55
Labai puikus eilėraštis. SVEIKINU :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-14 12:33:36
ritmingas, susimąstęs tekstas :)
puikiai padirbėjai :)